Dėdės Romo-Čiukčios Buriavimo archyvas. Byla Nr.1


foto www.minija.com

http://static.panoramio.com/photos/original/5802267.jpg

Metais 198… Donatas Plumpa pasakė „Aš plaukti negaliu, imkit ir plaukit“. Taigi Rimas Gutauskas (Gutmanas), Saulius Tomkvaitis (Mamutas), dėdė Romas (Čiukčia) ir Nedas Kurdzikauskas (Sabaka) susiruošėm į DDR Ost SEE regatą. Plumpa (Pinočetas) atvažiavo išlydėti. Įlipo į „Galvę“ (Carter-30) ir sako „tai gal įpilsit prieš kelionę?“. Gutmanas – „Kas čia ir bus, jeigu pradėsiu pilstyti kiekvienam iš gatvės?“. Seniai mačiau tokį smaragdo spalvos Plumpos veidą.

Jau matosi Varnemiundė. Vėjas į nosį 2-3 balai, dešinys halzas. Mes su Mamutu vienoj vachtoj. Staiga Sauliaus akys ėmė didėti, lėtai rodo pirštu į antvėjinio borto (topinio) vanto vantšpanerio kilpą. 12 mm nerūdijančio plieno strypas kaip nupjautas. Vantas laikosi ant „Marytės“ plauko. Staigus vendas. Į Varnemiundę įplaukiam vėlai vakare. Rytoj 10.00 startas.

Ankstų rytą į dušą. Maudomės. Dušai dideli 10-viečiai. Atsidaro durys, įeina dvi vokietkos, nusirengia ir kažką sau pliurpdamos ir visai!! nekreipdamos dėmesio į mus stojasi šalia ir prausiasi. Nervai nelaiko.

Einam į dirbtuves, susirandam meistrą Hansą, vedamės į laivelį, rodom problemą. „Schaize“ – sako Kalavijotis, mes jam įpilam tokos-kokos (receptą pateiksiu vėliau).

Dirbtuvėse Hansas ima strypo gabalą, suka į varstotą, ima pjūklelį metalui, pradeda pjauti. Strype nė žymės. Hansas demonstratyviai rodo užrašą ant pjūklo – „Made in Poland“. „Schaize“ – sako Hansas, ima iš stalčiaus pjūklelį, rodo užrašą „Made in Germany“ ir nupjauna strypo galą kaip medinį. Ta pati istorija su sriegpjove. 9.00 bėgam į laivą, keičiam vantputensą, nepamiršdami Hansui įteikti butelį tokos-kokos.

Taigi gėrimas jūrinis-gaivinantis:

1. vanduo – 200 gr.

2. Kondensuotas pienas su cukrum – 1 dėž.

3. Spiritas 96% – nuo 250 g iki 400 g.

Iš patirties pasakysiu: jūroje toks gėrimas:

1. Suteikia šilumą ir dadeda jėgų.

2. Nereikalauja užkandos.

3. Suteikia dvasinę ramybę ir komfortą.

4. Skanu.

Vėluojam į startą apie 30 – 40 min. Laivynas vos matosi toli priekyje. Saulius sako „Reik važiuoti palei krantą, rytinis brizas ir tt.“. Varom pakrančiais, kursas kažkoks buko halfindo ir bakštago. Kabinam „žaliąją pabaisą“. Tais laikais genakerių dar nebuvo, užtat pas mus buvo spinakeris, kurio viena škatorina buvo 1,5 m trumpesnė už kitą. Svarbu nesupainioti škatorinų ir trumpesnę kabinti priekin.

Greitis didėja iki 6 mazgų. Kišu į vidų ant bėgelio tarp stiebo ir genujos – kliverį, pakabinam dar ir bigbojų. Pirmą kartą plaukėm karteriu su 5 burėm. Greitis 7-9 mazgai. Laivynas kažkaip greit atsiranda mūsų traverze, bet porą mylių žemiau mūsų, reiškia mes jau porą mylių priekyje, nes kranto linija sukasi mums naudingai į dešinę. Tiesa, pamiršau pasakyti, kad distanciją yra Varnemiundė – Mukrano priėmimo boja (rytinė Riugeno salos pusė) – Varnemiundė. Numetam spinčių, bigbojų, kliverį, vėjas aštrėja. Laivynas matosi toil už nugaros. Po dešinei – balti Arkonos skardžiai. Naktį “imam” posūkio boją, gerai atsigeriam tokos-kokos, dar po poros valandų pamatom į mus atplaukiančią “naujametinę eglutę” iš žalių ir raudonų navigacinių šviesų. Antram po mūsų “ėmusiam” boją užvežėm 3 valandas.

Švinta. Dabar balti skardžiai po kairei. Gutauskas šturmanauja. Jis į kelionę pasiėmė televizorių ir dabar įlindęs į ”grabelį” žiūri “pornuchą”. Vėjas sukasi, Rimas sako kursą. Buriuojam. Kažkodėl laivynas atsiranda vėl mūsų traverze, bet jau 2 myliom aukščiau mūsų į vėją, reiškia… Rimas sako „Viskas ok.“ Buriuojam. Iš kažkur ima leistis rūkas. Priekyje dar spėju pamatyti ne tai forvaterio bojas. Garsas lyg būtų subaubę viso pasaulio sirenos. Už pusės kabeltovo išnyra iš rūko geležinė spinta, kurios nei viršaus, nei galo nesimato. Prieš save verčia 2 metrų aukščio bangą. Ant šono nupaišyta balta meška. Mamutas baubia lygiai taip pat, o gal dar garsiau nei kelto sirena, staigiai „atsikontrinam“. Ant tiltelio kažkoks mažas žmogeliukas su ruporu kažką rėkė žemyn, ty suprask mums. Aš nusisukęs, bet visa nugara jaučiu jo komplimentus mūsų adresu. Jaučia visi. Atsigeriam tokos-kokos. Rimas. Dabar jis klauso ką mes su Saulium galvojam apie jo šturmanavimą. Laivynas vos matosi horizonte prieš mus. Išgvoltovojam Rimuką 3-iąja tokos-kokos sudėtine dalimi už moralinę traumą. Sėdim būdoj ir buriuojam. Nedas sako “Dabar duokit man pavairuoti” – “vairuok, jei nori”, sako Saulius ir mes gražiai sutarę buriuojam. Nedas vienas viršuje, mes tryse plius toka-koka apačioje. Išlipu, užkaito radiatorius, reik nueiti ant achterio ir netikiu savo akim, kokie 8-10 jachtų jau iš paskos. Dar po 1-o butelio tokos-kokos (Nedui ir Rimui nedavėm) mes jau viduryje armados. Finišuojam 3-ti savo grupėje. Perskaičiavus likom 5-ti.

Tai štai. Mokykitės vyrai šturmanauti, nes teks visą laiką gerti toką-koką.