Dėdės Romo-Čiukčios Buriavimo archyvas. Byla NR-4

dscn8804.jpg

Dr norėčiu mieli kolegos atpasakotipora istorijų, man papasakotų V.V.Vasiljevo. (kas jo nepažinojo gali pasižiūrėti LBS puslapyje ATMINIMAS).

Iš anksto atsiprašau už gramatines ir kitokias klaidas (aš gi „čiukčia‘‘)

1.

Per ledrogių varžybas suomių įlankoje įvyko nelaimė. Gikas sulaužė nosį,  sutrenkė smegenis, skilo skruostikaulis. Nuvežė į vieną Leningrado ligoninę, padarė operaciją.

-Atsipeikėju, bandau atsimerkti-tamsu. Akys užtinusios, o ir šiaip pasirodo tvarsčiais visa galva apmuturiuota, bet klausa yra.

Girdžiu iš dešinės: lia lia liaaaaaa,do do dooooo,mi mi miiiiiiii iš kairės girdėt siiiiiii,dooooooo.

Pirma mintis viskas….gatavas, miriau , o čia angeliukai giesmes gieda.

Antra mintis(nestarp pirmos ir antros minties praėjo nenusakmas laiko tarpas)durnynas !!! -uždarė gyvatės!!,

bet už ką? Asimenu ledrogės , varžybos, paskui neatsimenu….

Pasirodo, paguldė į ausų nosies , gerklės skyrių, o ten gulėjo daininkai iš kažin kokio choro ,

kuriems buvo atliktos gerklų operacijos ir jie repetavo savo gamas.

2.

Vasia išgėrė atlošes galvą, kaip koks pianistas, atsikrenkštė ir patogiau įsitaises kokpite pradėjo pasakot.-

—Kartą kai dar buriavau su „staru“ davė man jauną jūreivį. Nieko, neblogas vaikis buvo, bet „žalias“.

Tai aš jį visą dieną per treniruotę (veiksmas vyko Taline,Piritoje) mokiau,

bet jam sunkokai sekėsi. Kol plaukėm aš jį visą kelią nuo distancijos iki jachtklubo keikiauir koliojauvisokiais būdais*.

Švartuojamės jachtklube, o jis man ir sako :

- “Vladimir Vasiljevič ja vas prošu , vi chot pri liudiach menia nė rugaitė“

-„a kak togda tebiarugat ?“ .- sprašivajuja

-„pro sebia”- govorit on

-„pro sebia daragoi, ti voobšče u menia iz žopi ne vilaziš“- skazal ja tak ticho , čto ves jachtklub otvernulsia.

*V.V.Vasiljevas NIEKAD nesikeikdavo „matam“.