The Culture 2011 Tall Ships Regatta

Regata išsamiau

Kadangi regata baigėsi, tai galima papasakoti viską nuo pradžios iki galo.

Pirmosios dienos. Vyksta darbai prie jachtos.
Vis mažiau neužbrauktų žodžių BDS’e (būtinų darbų sąrašas)
Tikriname bures, jau deliojame buitinius pirkinius, tvarkome įrangą.
Taip pat persikeliame į Danės upę.
Vyksta sporto rungtys Smiltynės paplūdimyje. Jaunimas rinkosi žaisti tinklinį, bet pasisekimo nesulaukė.
Dėl prastų oro sąlygų tenka vėl sugrįžti į Kruizinių laivų terminalą.
Vyksta paradas, apdovanojimai.
Na ir galiausiai Crewparty.

Po Crewparty netikėtai sutikau visiems gerai žinomą gerb. Roką Arbušį. Tamsta maloniai aprodė Klaipėdos kavines ir klubus. Kadangi abu su alkoholiu nedraugaujame – susiradę jaukią kavinukę užsisakome kavos ir arbatos… Naktį tokie užsakymai gali pasirodyti keistoki. O ką bepridurt apie gerb. Roko mini plakatėlį su užrašu “Mūsų škiperį pagrobė ateiviai. Renkame pinigus kosminiui laivui”, kurį jis rodė visoms dailiosios lyties atstovėms. Tenka pripažinti – neatrodėme kaip rimčiausi vaikinai, bet šauniai praleidome vakarą. Už tai jam ir dėkoju.

Linksmybės tęsiasi: per visas dienas Klaipėdoje iki regatos mitau vien užpilamu maistu, kas vėliau geruoju neatsiliepė skrandžiui…

Bet pagaliau atsišvartuojame. Pirmiau nuplaukiame į Smiltynės jachtklubą išsimesti porą “šmutkių” į sandėliuką.
Atlikę visus darbus judame link Palangos – starto linijos.
Vėjo neperdaugiausia, bet yra. Didieji burlaiviai startuoja. Nors ir vėluodami, bet startuoja. Ateina ir mūsų eilė. Plaukiame baidevindu. Kol kas viskas ramu, džiaugiamės regatos pradžia.
Na ir navigacinė klaida. Pasirodo ženklo koordinatės buvo atidėtos neteisingai (bent jau taip pasakojo). Artėjame Gotlando – rimsta vėjas. Galinė banga, dar pučia vėjukas, lenkiame oponentus.
Bet prie Gotska Sandod vėjas išsijungia. 0 mazgų greitis nedžiugina.
Galiausiai lenktynės nutrauktos, dėl persilpno vėjo. Užskaityti paskutiniai rezultatai.
Be plyšimų irgi neapsiėjome – Klaipėdinis spinakeris pasidalino pusiau. Iš vieno jau turėjome du.

Jungiame parpalą ir traukiam link Turku. Tiesa, pakeliui sustojame nakčiai (ir saunai) saloje Uto, kitą rytą išplaukiame į kitą salą Nagu. Galiausiai kitą dieną patraukiame į Turku. Ilgai netrukus jau esame uoste. Pasitinka plojimais. Štai prie mūsų atsiranda ir kiti įgulos nariai, kurie atskrido iš Lietuvos – Vaclovas Songaila bei Justas Bogočionkas.
Vaciukui vieną naktį teko miegoti ant suoliuko, bet jis dėl to nenusiminęs. Jis kupinas nuotykių. Išnaršęs visą miestą, pasiėmęs galybę nemokamų tušinukų ir jo įdomiausia istorija, kai atsikėlęs (ant suoliuko) pamatė triušį…
Na kitą dieną jau abu prabangiai miegojo Brabandery.

O ir šiaip Turku praleidome smagiai laiką. Tikriausiai kaltas mini žodynėlis, perukas ir (jau tapęs įžymiuoju) masažinis kamuolys.
Images: DSCF1095.JPG

O viskas prasidėjo taip…
Draugiškieji lenkučiai iš 4 Oceans Dream jachtos surengė ale karnavalą.
Susiradome peruką na ir aišku kamuoliuką.
Pasimatavau – tiko. Na ką, reikia išbandyti jo galią.
Vaikščiojom Turku gatvėmis, kalbinome visus praeivius, mokėmės suomių kalbos.
Na ir atėjo laikas karnavalui. Ten išvydome įvairių personų. Tobulinome savo užsieno kalbų žinias. Netikėtai mūsų kolega Vaclovas suprato, kad moka kalbėti mažiausiai 6 kalbomis. Vaclovas, kuris mokosi vokiečių kalbos (vietoj rusų) pradeda kalbėti kuo puikiausiai su rusakalbiais.
Na ilgai karnavale užsibūt neišstengėme tad šutinome vėl pasivaikščiot (tik dabar į kitą pusę). Sutikome suomių, kurie išmokė frazę, kurią girdėjo pusė viso Turku gyventojų žmonių. Frazė reiškia:”Jūsų gražios akys”. Nesikuklinau ir ją skleidžiau visiems – ir moterims ir vyrams, net antims ir milžiniškai gėlei.
Į jachtą grįžtame iki komendanto valandos. Vakaras praleistas išties smagiai.

Kita diena.
Crewparty.
Sočiai prisigrūdame pilvus.
Bet vakarėlis nepatiko – išėjome su Mantu (kariūnu) pasižmonėti. Vėl kartojau išmoktą frazę. Atsirado merginų, kurios teigė, kad tą frazę jau girdėjo vakar. Na, sakiau ją visiems tai jų ir neprisiminiau.
Jau judame link jachtos, kai pamatome, kad mūsų draugus iš 4 Oceans Dream prakalbino vietiniai policininkai.
Magda ir Bartek nešėsi alų – taip išeina, kad viešoje vietoje.
Ramiai žiūrėti negalėjau ir ryžtingai priėjau prie pareigūnų. Savo kalbą pradėjau su “Do you have problems?” ir toliau sekė įžymioji frazė apie akis. Dar šiek tiek pūčiau miglą į akis, o tuo metu kolegos buriuotojai spėjo atitrūkti nuo tvarkadarių akių. Maloniai atsisveikinom su policininkais.
Vakaras toliau tęsėsi prie 4 Oceans Dream. Smagiai pakalbėjome ir praleidome laiką.

Galiausiai atsišvartuojame su nauja įgula, judame link starto, planuojame dar trumpam užsukti į Uto.

Kadangi startas juokingai 05:00 UTC laiku, o nuo Turku iki Uto apie 50jm ir nuo Uto iki starto dar geras keliukas tai atrodė absurdiškai…
Bet Uto prisišvartuojame sėkmingai. Pailsime net 2 valandas ir ryte išplaukiam į jūrą. Daugelis jachtų tikrai nestartuoja idealiu laiku, nes tiesiog nespėjo atplaukti prie starto linijos.

Vėjo jau daugiau ir banga didesnė… Sausam išlikti ant denio buvo praktiškai neįmanoma. Vachtoje liekame Valius, Vaclovas ir aš. Valius nepatenkintas mūsų tylumu, bet po mažu įsivažiuojame.
Plaukiame prieš vėją, bangą ir su lietumi. Nevisi atlaikė tokį spaudimą, bet galiausiai susiėmėme ir toliau dalyvavome pilnu pajėgumu.
Be problemų neišsisukome ir šį kartą..
Dukart plyšęs genujos šotas, išplyšusi naujo groto lačių kišenė ir iššaudė groto šliaužikliai.

Aišku, pasitaikė ir linksmų momentų. Kaip gerb. kapitonas Osvaldas sakė: “Metų bairis”.
Ir jis susijęs ne su kuo kitu, bet jaunausiu įgūlos nariu – manimi…
Apie 6h ryto Lietuvos laiku, mūsų padvachta, semiame su Vacium vandenį iš po grindelių (priekinis liukas smarkiai leidžia vandenį). Sugalvojam atsipūst ir padaryt pertraukėlę. Sugulame ant grindelių ir trumpam snūstelim. Staiga buvau pakviestas dėti tašką ir paskaičiuot atstumą iki generalinio. Atlikęs navigacinius šedevrus išlindau ir sušukau: “20!”. Na, o toks atstumas negalėjo būt, nes plaukėme vidutiniškai 180-200 laipsnių ir artėjome prie generalinio, kai atstumas iki jo prieš porą valandų buvo 12jm, o dabar yra 20…
Pasiteisinti galėčiau, bet neketinu to daryti. Pasakiau 20, tai ir pasakiau, laiko atgal neatsuksi. Pasiaiškinimą galėčiau pasakyt, nebent paklaustumėte asmeniškai ir manau išsisukčiau iš gėdos, bet kas padaryta, tas padaryta.

Na ir kilo anekdotas:

Tanke šaukia:
-Pietka, įjunk prietaisus!
-20!
-Kas 20?!
Pietka atsako, – Kas prietaisai?

Taip linksma gaida ir kirtome pirmieji finišo liniją.
Atsiduriame Gdynioje, mūsų niekas dar nelaukė…
Bet po poros dienų atvyko ir kiti dalyviai.

O Lenkijoj buvo neblogai.
Na, sporto rungtys, atidarymai ir panašiai.
Bet labiausiai pribloškė ekskursija po legendinę jachtą SEDOV.
Pats kapitonas aprodė milžinę iš vidaus ir pasakojo įvairiausias istorijas ir įvykius.

Kitą dieną laukė dar viena pramoga – lipome į MIR bei to pačio SEDOV stiebus.

Į MIR lipome visi, kas atėjome. Vieni aukščiau kiti žemiau.

Bet po MIR’o į SEDOV’ą lipti jau norėjo ne visi.
Likome tik 3.

Pasiekėme net pačią stiebo viršūnę.

Na ką, liko tas pats paradas.
Kamuolys prišaukė daug fotografų blyksčių.
Po parado iškart prizų įteikimo ceremonija.
Žinome, kad lipsime ant scenos.
Taigi – prizas už pirmąją jachtą, kuri kirto II etapo finišo liniją bei pirmi savo grupėje.
Brabander laimėjo prizą už II-ąją vietą savo grupėje.
Class D, 1st on corrected time, Lietuva

Gavome prizus, grįžome į senutę ir dirbome prie užkandos. Mat vėliau vakare laukėme kapitonų, kurie svečiuosis jachtoje.
Atlikę darbus vėl į Crewparty. Mūsų nuostabai – gėrima nemokamai.
Pasiėmėme pilnas kuprines geriamojo vandens, keletą colos buteliukų bei pakuotę 12 buteliukų po 0,5l. Mat pas mus jau baigėsi vanduo buteliuose. Keista, bet apsauga nepraleido su grobiu, tad teko elgtis kaip tikriems lietuviams. Per tvora ir į jachtą.

Na ką, kitą dieną burių paradas ir namo.
Kadangi tą dieną budėjome su Vaciuku kambuze, kibome ruošti pietus.
Menu: Barščiai ir bulvių šienas (keptos skustos bulvės).
Kambuze užtrukome apie 3valandas, bulvių buvo daug ir kepė negreitai…
Įgula patenkinta maistu. Nieko nelaukiame – atsišvartuojame ir plaukiame.
Mums teko sutvarkyti kambuzą – išplauti indus, viryklę ir šiaip visą kitą.
Tik baigiame visus darbus ir jau norime lipti ant denio (visgi burių paradas), gauname žinią, kad įgula jau nori valgyt… Po ilgo triūso, vėl darbuojamės.
Na, išėjo taip, kad darbus baigėme tik dvidešimt minučių prieš vidurnaktį.

Bet plaukėme gerai, Klaipėdoje jau buvome apie 12h. Į uostą grįžtame kartu su Brabander.
Laukia artimieji, pažįstami ir draugai. Apliejami šampanu ir įteikiami cepelinai, kurie ilgai neužsistovėjo.

Na, apie sugrįžimą yra ir VAIZDO SIUŽETAS

Regata baigėsi – prisiminimai ir draugai išliko.

Begalo dėkingas gerb. kapitonui Osvaldui Kudzevičiui, kuris visada priimdavo teisingus sprendimus, buvo toks kapitonas, kokio visiems ir reikėjo. Už pagalbą, rūpestį, atsidavimą.
Dėkoju ir kitiems įgulos nariams, kurie atliko savo pareigas, palaikė, padėjo bėdoje.
Captain of Lietuva congratulated

Džiaugiuosi regata ir įgyta patirtimi.

Dar kartą dėkoju, AČIŪ

Emilis (J.D.)