Kauno buriavimo dienos

Lygiai prieš vieną mėnesį (Balandžio 5d.) gavau pasiūlymą iš gerb. Aisčio Kalanavičiaus sudalyvauti pirmose 470 varžybose Kaune, nors per Pilypo regatą, bet - atsisakyti negalėjau.
Po šiek tiek grasinančios žinutės “Padėkosiu tau, jei laimėsim :) ” nusiteikiau labai rimtai ir laukiau, kol atšils vanduo – reikia pasitreniruoti!

Orams bei marioms atšilus, savaitę ar dvi labai padėjo Ignas Balčiūnas, kuris nepatingėjo su manimi išplaukti ir priminti bei vėl mokyti “mariako” manevrus. Su Kalanavičium pasitreniruot išėjo tik vieną dieną (pora dienų prieš varžybas), bet to tikriausiai užteko.

O varžybos ne eilinės – juk sezono atidarymas, o ir pirmą kartą jėgas suvienijo RS klasės asociacija ir Kauno buriuotojų klubas.

Varžybų rytas. Ankstyvi buriuotojai jau pora valandų prieš starto procedūrą takeluojasi savo laivus. Tik Finn klasės atstovai nepasirodė..
Jau pradedama skaičiuoti ir 470 dalyvių skaičius.
Ligai pakirtus Ryčio Alksnevičiaus jūreivį, jis lieka vienas ir varžybose dalyvauja kaip teisėjas.. Viso užsiregistravo tik 3 “semiorkės”..

Išplaukus dvelkė silpnas vėjelis. Judame link starto linijos.
Vėjas vis kyla, nusimato 4 plaukimai.
Tojanos jaunimas aiškinsis ant vandens – Bebriukai prieš Jaunąjį Drakulą su Aisčio pagalba. Distancija aiški, tik kartais užsimiršta, kiek kilpų jau padaryta..

Pirmais plaukimais sekasi išties neblogai – nuo priešininkų atitrūkstam beveik visa tiese.
Tik trečiasis plaukimas privertė labai susikaupti, kai bebriukai, išeinant į fordaką, aplenkė. Bet keli Aisčio manevrai, užkilimai ir sėkmingai apdedame savo kolegas/draugus/konkurentus.

Nerijus Pozniakas su jūreiviu Vasiliausku rodė akrobatinius sugebėjimus. Apvirto gal 2 ar 3 kartus (bijau sumeluot), o vienas bandymas atsiversti privertė sužiurti. Abu įgulos nariai stovi ant šverto (semiorkė pasvirus ant šono).
Vairininkas, palikęs savo kompanijoną ant šverto, persirobštė į denio pusę (laivas vis dar stovi paguldytas ant šono). Galiausiai 470 atsiverčia – Nerijus lieka kokpite, marekas vandeny.

foto autorė Milda Stankevičiūtė

Plaukimo metu dairytis nelabai buvo laiko (o gal progos?).
Merfio dėsnis puikiai pritaikytas – tik nusisuki ir spinčius bliūkšta…
Bet buvo jaučiamas didelis azartas ir kovingas nusiteikimas iš kitų klasių atstovų.

foto autorė Milda Stankevičiūtė

Pirmosios dienos rezultatai:
Aisčio komanda – 1 1 1 1
Igno komanda – 2 2 2 3
Nerijaus komanda – 3 3 3 2

470 klasė į krantą grįžta bene paskutiniai.
Jau sausomoje Rytis žvengė iš mūsų – niekas nepastebėjo, kad sutrumpinta distancija, varėm visą…

Krante visi nenumaldomai laukia dešrų. Kiekvienas laisvą laiką praleidžia pagal save – vieni žaidžia stalo tenisą, kiti šnekučiuojasi, o treti tykoja prie maisto stalo ir karts nuo karto nugvelbia duonos gabalėlį..

Pagaliau pasirodo dešrelės

Tik pasimaitinę (kai kurie ir nespėję) traukia prie scenos – bendro fizinio pasiruošimo apdovanojimai.

Apdovanojimai prasideda nuo Viktorijos Andrulytės (pabrėžiu pavardę, minkštumo ženklo “i”, tamstos, čia nėra..) sveikinimo Albinui Grabnickui jubiliejaus proga. Pasirodo Viktorija bei Albinas gimę tą pačią dieną (tik yra šioks toks amžiaus skirtumas).
Tekstas buvo išmoktas puikiai, balsas truputį virpėjo, bet tai netrukdė..

Galiausiai Grubnickui padovanojama Optimist burė su linkėjimais, sveikinimais ir dar visokiais užrašais.

Toliau sekė jau ir patys buriuotojų apdovanojimai.
Kadangi Optimistų buvo tiek daug, kad jau nepamenu kas, kur, kada ir kaip, o ir jų sąrašas driekėsi per 6 lapus tai sutrauksiu aprašyma tik iki I grupės.

Merginų grupėje nugalėjo Milda Eidukevičiūtė

O vaikinų grupėje nugalėjo Jonas Kazlauskas (bebriukų pusbrolius)

Apdovanojus sportininkus, kviečiami treneriai.
Išsirikiavę vyrai turėjo įvardinti savo jauniausią mokinį.
Pastarasis gaudavo įspūdingo dydžio “čiulpačiupsą”, o treneriams įteikiamas saldumynų paketas.
Labiausiai pralinksmino, kai pakviestas ~5 metų guzikas į pasiūlymą “Gal gali pasakyti kelis žodžius apie savo trenerį?” tvirtai ir drūtai atsakė “Ne!”.

Jau po visų apdovanojimų atėjo loterijos metas.
Jaunuoliai tik susigūžė aplink prizų stalą ir tikėjosi išgirsti savo pavardę.
Pagrindinis prizas – paspirtukas atiteko Mantvydui Černiauskui.

Vėliau laukė RS-280 apdovanojimai bei Justo Lapatinsko koncertas.
Bet šių renginių neišlaukiau.. Tik gavau pasiūlymą važiuoti namo ir pamąstęs nutariau sutikti.

Sekmadienis
Vėjo pranašauta daugiau, bet krante nesijaučia.
Vis dėlto persidedame centruotę stipresniam vėjui…
Vėl ruošiamės atsišvartuoti – prisideda ir Rytis, kuris susirado sau įgulos narį.

Išplaukiame – vėjas kyla.
Prie teisėjų laivo kabiname škvaliukus, iškart supranti – vėjo bus daugiau..

Šį kartą jau startuoja 5 semiorkės.
Prisideda Rytis bei “Puma” su Mantu Sakalausku.

Planuojami 3 startai.

foto autorė Milda Stankevičiūtė

Prasideda inirtinga kova.
Šį kartą jaučiame žymiai didesnį spaudimą. Bebrai plaukia įkandin.
Jau darydami paskutinę kilpą priliečiame ženklą.
Iš karto pasigirsta Justo laimės pilnas balselis “Prilietėt!”
Darom kilpą, bebrai aplenkia.
Bandome pasivyti – kova fordaku.
Broliai labai neatsiplešia – lieka šansas pasivyti.
Paimam ženklą, nešam spinčių bakštagu.
Netoli ženklo leidžiam spinčių – neišsipjaunam, bebrai kartoja judesius.
Paskutinis ženklas ir į laviruotę.
Atsileidęs trapeciją kiek tik įmanoma, grotas praverinėjamas ir vistiek verčia.
Sugretėję atiduodame visas jėgas ir prieš pat finišą aplenkiame bebriukus per porą metrų.
Kaip Ignas pasakojo, kad jiems išlindo švertas, tad Justui teko jį greit atlenkti.

Kirtę finišo liniją išgirstu “Grįžk į šeimą”. Nulipęs nuo trapės džiaugiamės sunkiai iškovota pergale.
Niaukiasi…

Laukiame starto procedūros.
Manevruojame tarp laivų.
Užpučia škvaliukas, prieky optikų susibūrimas, bet Aistis meistriškai, per pora centimetrų nuo bortų, išmanevruoja neprilietęs nei vieno jaunojo buriuotojo korpuso.

Vėjo kryptis keičiasi.
Perstatoma distancija.
Antras startas.
Bebrai nuplaukia jachtklubo link, mes priešinga kryptimi.
Jaunuoliai pagauna vėją, kuriuo bandėme pasinaudoti pirmąjame plaukime (bet per pirmąjį ten nieko nebuvo..)
Bebrai jau prie pirmo ženklo gerokai atsiplešia.
Išsprogusiom akim stebimės jų gerai pasirinkta taktika.
Tik…
Netoli ženklo užpučia škvaliukai, Ignas per anksti suhalsuoja, bando halsuot atgal ir… Apvirto..
Begalinis apmaudas.
Atsivertę randa išlūžusius blokelius nuo giko. (kaip po varžybų atėjau padėti Ignui sutvarkyt žalą – 3 sekundžių darbas, blokelio tvirtinimas tik iščiuožė iš giko…)
Ignas dalinosi įspūdžiais, kai pritraukęs porą centimetrų giką mirdavo iš laimės, nes tam padaryti reikėjo didelės fizinės jėgos.

Be pagrindinių varžovų bebrų – atplaukiame vėl pirmi.
(Nerijus ir Rytis nekėlė spinčių, Puma dingo, berods, po pirmojo plaukimo).
Po antrojo plaukimo broliukai bebriukai traukia į jachtklubą, Nerijus prie jų prisideda.
Lieka tik žydrakorpusiniai.  (Aisčio ir Ryčio).
Pasitarę nusprendžiame grįžti ir mes.

Paliekame Lazerius ir Optikus išsiaiškinti santykius

foto autorė Milda Stankevičiūtė

Grįžtam į krantą, ne už ilgo grįžta ir kiti.
Vieni važiuoja namo, kiti laukia apdovanojimų.
Belaukiant atėjo ir pranašauta audra su kruša.

Lietus nustoja, bet dangus gero nežada.
Iki apdovanojimų lieka valanda – dvi (~40 diplomų atspausti)
Stumiam laiką kas kaip išmano…
Pagaliau pasirodo pirmieji rezultatai.

Naujasis Tojanos jaunimo narys Andrius lieka 7..

Su rezlutatais pasirodo ir lietus.
Lendam į vidų ir prasideda princijos..
Likau apžavėtas broliukų “Ultrininkų” Rapolo su Kostatu.
Deja.. Žavūs jaunuoliai neatsako į mano jausmus tuo pačiu..
Gaunu pora “žuvų” ir suprantu, kad čia ne vieta populiarinti princų esybę..

Netrukus raginimas visiems kilti aukštyn – pagaliau prasideda apdovanojimai.

Pirmieji apdovanojimus gauna Optikų klasės atstovai.
Taurės įteikiamos ne tik pirmos vietos nugalėtojams..

Toliau seka lazeriai

Menka 470 klasė (jachtų tik 3, tai apdovanojo tik vienus..)

Toliau burlentistai, bet ufiksuot nepavyko..

Ir… VISKAS!
Renginys baigtas, dabar jau visi skirstosi namo.

Dar kartelį norėčiau padėkoti gerbiamam Aisčiui Kalanavičiui, kuris suteikė progą sudalyvauti šiose varžybose, kuris padėjo lavinti jūreivio įgūdžius, negailėjo švelnių žodžių ir buvo nuostabus kapitonas (jei taip galima pasakyti).

Taip pat negaliu pamiršti ir Bebriukų, o ypač Igno, kuris kiekvieną laisvą minutę kvietė pasitreniruoti ant semiorkės, patarinėjo, rūpinosi, su kuriuo buvo smagiai praleistas laikas.

Ačiū