Pilies uosto regata

Dar kartą sudalyvavome Pilies uosto regatoje (praeitais metais nepavyko..)

Kai taip gerai suplaukėm Gero vėjo regatoje, taip kaip mes neplauksim Pilies uosto regatoje?

Įgulos nariai vėl renkasi kas sau.
Patenku į paskutiniojo vaidmenį, kai atvažiavęs randu kitus besiruošiančius miegoti.

O ir įgula kaip visada pasikeitus:

Darius-Bitlas
Bebriukas-Ignas
Bebriukas-Justas
Ruoniukas-Andrius
Arūnas
Ramas
Emilis-Drakula

Keliamės anksti, ruošiamės, darom pusryčius (virti kiaušiniai), Bitlas vėl lekioja į mandatines, kapitonų pasitarimus…
Galiausiai laikas atsišvartuoti.
Nubėgu į Hanse pasiskolinti Latvijos vėliavėlės (slaptai suvalgau nesaugiai padėtą vištos gabaliuką) ir jau matau, kaip priplaukia Tojana.
Nesunkiai įšoku į JOD ir judam link starto linijos.

Krante, prie teisėjų, veriančiu žvilgsniu stebi Tomkė (Tojanos vairinykas) ir pasižymi mūsų daromas klaidas.
Bet nepaisant to – startuojame visai neblogai.

Jachtos laviruote juda jūros pusėn.

Įspūdingai atrodė, kai prie vartų, vos per kelis metrus praplaukėme pro bangolaužius..

Pagaliau jūra.
Vienu halsu plaukiame link “prijomnos” bojos.
Paimame – laviruotė.
Ramas pradeda naviguoti (šioje srityje jis nepralenkiamas).

Visos jachtos renkasi skirtingas taktikas.
Vieni juda arčiau kranto – kiti gilyn į jūrą.
Vėjo nemažai, bet ir nedaug.
Plaukiam ~4-6 mazgų greičiu.

Netrukus pradeda lynoti – metas man pasireikšti.
Lendu vidun akių sumerkt (kaip visada…)
Pažadina sumuštinių darytojai - peilį pasiskolino, o sumuštinio taip ir negavau..

Galiausiai reikia keltis.
Kuo toliau – tuo šalčiau.
Pozicijos kaip ir aiškėja – pirmi Jigi, tada Lietuva, Baltas ir mes (Rondo mina ant kulnų).
Vakarop pradeda smarkiau pūsti.
Greitis didėja, o ir visi darbo gauna – krenuoja.

Tikslas vis artėja – jau matosi horizonte.
Bet nederėtu apsigauti – dar mažiausiai vieną valandą plaukėme.
Palydime saulę, žvelgiam į konkurentus, mąstom, kaip gi galėtų susidėti rezultatai..

Prieky matosi keisti jachtos “Baltas” manevrai.
Sunerimstame – gal kas atsitiko?
Bet pasirodo nieko rimto.. Viskas gerai.

Pagaliau kertam finišo liniją.
Judam pro vartus – prasinešam braliukam.
Nesmagiai nuteikia skraidančios pjuvenos, kuris lenda į akis.
Jaučiamės šiek tiek pavargę, bet linksmi.

Mus pasitinkas tas pats vyrukas kaip ir visada..
Švartuojamės prie jachtos “Autrimpas” ir paliekame vietos “Rondo”.
Krante padarom atsispaudimų (pas mus taip priimtina)..
Karštas dušas, makaronai vakarienei – kas gali būt geriau?
Pasimaitinę skirstomės kas sau.
Bitlas (kaip kapitonui pridera) išlekė į kitas jachtas, su juo keliavo ir Aras.
Ruonis vis blaškėsi po uostą…
Bebriukai kažką jachtoj darė..
Drakulinis indus plovė.
O Ramas pasiliko ant jachtos (ką tiksliai darė nemačiau..)

Galiausiai nusprendžiame eit gult.
Tik Ramui bei Ignui įsitaisius – įsijungė grėsmingoji Valentinovičiaus filosifinė būsena, kai sunku užtilti.
Išsiaiškinom kai kuriuos dalykus, pasigyrėm, šauniai padiskutavom su Ramu ir Andrium nuošaly (Ignas tuo patenkintas nebuvo).
Į lovas gulame tik 3.30h…

Po ~4h miego – keliamės!
Vėl verdami kiaušiniai, tik man, kaip kokiam buržujui, atskirai iškepama labai gardi kiaušinienė (ačiū Ramai!).

Staiga Bitlo paliepimas nueiti pažiūrėti rezultatų ir visiems padaryti po 5 atsispaudimus.
Pasirodo Rondo aplenkėme tik 2 sekundėmis!

Galiausiai ruošiamės išplaukti, keičiam stakseliį, paruošiam protesto vėliavėlę ir panašiai..

Motoruojam link starto linijos.
Gal ir nepakankamai “chodo” davėm – nelabai spėjam į startą.
Bet išsikeliam spinčių ir lekiam savais keliais (iki Klaipėdos pavėjinis kursas).
Bitlas nutaktikuoja į jūrą, bakštaguojam, bandom plaukti su greičiu.

Ilgas, šiltesnis, labiau pailsėti leidžiantis plaukimas.
Snaudžia kas netingi – galiausiai ant denio aktyvūs lieka tik jaunuoliai.

Aišku ir aš negalėjau atsisakyti pogulio..
Ir atsibudus – nuostaba.
Jau artėjam prie priėmimo bojos.
Vairuoja Bitlas.
Artėja ir priešininkai - pagaliau galima įvertinti pozicijas.
Pirmi, kaip įprasta, Jigi Jigi, toliau seka Baltas, Lietuva, mūsų nuostabai Reflex (su Stropum už šturvalo) ir Rondo grėsmingai plaukia už mūsų..

Vėjas stiprėja – siekiam 8 mazgus.
Atsikelia Ignas ir vėl prie darbo.

Paimam priėmimo boją, judam link finišo linijos – spinčiaus neleidžiam.
Neleido ir Reflex, o Rondo jau kažko mieliau kėlė stakselį..
Ir pagaliau – finišuojam.
Plaukiam į uostą.
O toliau nežinau kas ir kaip..
Net pro tiltelį nepraplaukėm, o mane jau išmetė į krantą ir skubėjom Kaunan..

Tik rezultatus gavau – tikrai nustebino..