Kauno miesto pirmenybės 2012

Net nežinojau, kad Kaune vyks varžybos ar tuo labiau nesitikėjau, kad jose sudalyvausiu..

Berods pirmadienį priėmiau skambutį iš bebriuko Justo, kad yra laisva Ryčio ir Antano semiorkė.
Nors ir buvo dienos metas, bet buvau apsimiegojęs (drakulos dienom miega..)
Traiškanotom akim, mobiliajame telefone ieškau Ruoniuko numerio.
Greit prisiskambinu ir abu tvirtai nusprendžiam: “JAMAM!”.

Skambutis Ryčiui bei Antanui, išreiškiu mūsų norus ir galutinai nuspręsta – gaunam semiorkę!
Tik, deja, be progos pasitreniruoti..

Tad sutariu su bebriuku Ignu, kad galėtume su jų semiorke paplaukiot ir pavyksta.
Trenituorė gavosi linksma, vėjuko papūtė - paskraidėm..

Taip tik su viena treniruote ir laukėme savaitgalio..

Galiausiai atėjo žadėtoji diena.
Randam besidarbuojantį Rytį bei bebriukus.
Mūsų pasiskolintajai semiorkei keičiami brasai, keliamos ir tikrinamos burės..
Taip pat paverčiam ant šono, nes spinakerfalas pabėgo..
Iškeliam spinčių ir rodos, kad viskas jau tvarkoj, bet savo nosį įkišo Ričardas Novošinskas..
Ir tamsta, nužvelgęs naują spinakerfalo virvę, pareiškė: “Štoporas nelaikys!”.
Pabandėm – “akurat”.
Taip ir likom be spinčiaus..

Netrukus išplaukiam.
Laukia vėjuota dienelė – žadami gūsiai iki ~15m/s ir pastovus ~8m/s vėjo greitis.
Ant vandens matosi plaukiojantys balionai…

Dar prieš startą, šiek tiek besitreniruojant, pastebimas treniruočių (arba išvis išplaukimų su semiorke) trūkumas – jau pabuvoju vandeny..
Greit apsitariam ir nusiteikiam startui.
Pagaliau prasideda procedūra.
Pirmas startas gal ir ne pats geriausias, bet nepasakyčiau, kad labai prastas.
Kapojames laviruotėje.
Paėmę pirmą ženklą matome, kaip Rytis bei Antanas lekia su spinčium, o kiti išsikelti nesiryžta..
Pasirodo konkurentai neklydo – spinčiuoti apsiverčia (nu, pavirsta…).
Kiti lekia pro šoną.
Patys be spinčiaus tik ir stebim, kaip tolsta priešininkai.
Bet laviruotėje vis atsikapojam – toli konkurentų nepaleidžiam.

Antras startas - jau išties neblogai.
Kovojam laviruotėj iš visų jėgų.
Vis užknisa, kad trapecija po kiekvieno vendo užkliūna už zalingų ir užsikabinus bei jau su svoriu atsilošus ji atsikabina ir pajuntamas toks neblogas atmetimas vandens link..
Pirmą ženklą paimam antri.
Pavėjiniuose kursuose mūsų nepavija.. Nors ir mes vieninteliai be spinčiaus varom..
Pozicijas išlaikom ir po antros kilpos – net keistoka darosi..
Tik paskutinėje laviruotėje jaučiasi, kad priešininkai pasivijo, o finišo link semiorkistai išnaudojo spinakerio galią ir pagaliau mus aplenkia.

Po finišo nustembam – kur teisėjų jachta??
Pasirodo distancija nukeliama toliau, link Heso..
Nusprendžiam, kad nėra ko tinginiaut ir prie teisėjų atskrendam halfvindu..
Matosi, kad vėjo daugėja..
Apsižiūrinėjam – pasirodo buvo atsikabinusi groto-giko bėgelio virvutė (tai va dėl ko nėjo taip aštriai!).
O ir visad prieš mūsų startą, kažko, vėjo atsirasdavo vis daugiau..

Trečias startas – šiek tiek pramiegam..
Paimam pirmą ženklą ir pastebime, kad konkurentai ne ten plaukia – jie nepaėmė dar vieno ženklo..
Stojam į teisingą kursą – pamato Ričardas ir venduoja.
Netrukus tai pamato ir bebriukai – irgi venduoja.
O Rytis nuplaukia tolyn..
Galiausiai paimame tą nelemtą ženklą ir bakštagas.
Susigretiname su Ričardu.
Jis su spinčium – mes be, bet plaukiam viens šalia kito..
Bet tik užpučia šiek tiek daugiau ir galiausiai jie pasprunka.

Kuo toliau tuo labiau užpūsdavo.
Jau ir mūsų halsai nesėkmingai vykdavo – virsdavom ant šono.
Bebriukam smagu buvo žiūrėti, kaip Ruonis vairuoja, tampo grot-šotus, žiūri į priešininkus ir tuo pačiu metu bando kuo greičiau pašalinti vandenį iš mūsų kokpito.
Greitai jau pradėdavo rimtai užškvaluoti.
Ne vieni vertėsi – tarp jų buvome ir mes.
Daug jėgų išeikvojęs atsivertimas (gulėjo stiebu žemyn) davė laiko susimąstyt.
Plaukdami jau matėme, kad vėjo mums daugoka, o ir kilpa dar viena liko (bent jau kitos semiorkės plaukė) ir priešininkai toli, tad nusprendėme “finišuoti”.
Po finišo pamatėme, kad visi traukia namo – paskutinis plaukimas nuimtas.

Krante laukė nemalonios naujienos, apžiūrime nuostolius.
Pasirodo “sausas” dėklas telefonui vandenį praleidžia.. Manasis išmanusis nusprogsta (dėl to nuotraukų ne kas)..
Bet Ričardui pasiseka labiau – nuskendęs spinaker-gikas su išmaniuoju…
(jei kam įdomu, tai ėmėme telefonus dėl sailracer programėlės…)
O bebriukam prapuolė rumpelio prailgintojas..

Sekmadienis
Pranašauja mažiau vėjo, o ir oras žymiai geresnis nei šeštadienį.
Išplaukiam – saulutė šviečia, šilta ir malonu.
Prie 4 semiorkių prisideda dar ir “Puma”.

Pirmasis plaukimas visai pasiseka.
Kirtom priešininkus laviruotėje, o pavėjiniuose kursuose labai neatitoldavom.
Šį kartą finišavom jau krūvoje su kitais oponentais (kas be spinakerio yra visai neblogai), o “Pumą” aplenkiam.

Ir staiga oras staigiai subjursta..
Saulė dingsta, matosi ateinantys grėsmingi debesai.
Bet startas duotas – kovojam.
Pasigaunam bebriukus, lekiam sugretėję, tai mes aplenkinėjam tai jau jie šiek tiek greičiau pradeda plaukti.
Ir su debesim ateina vėjukas..
Abi semiorkes su jaunuolisi guldo.
Vos ne vos atsistatom ir vėl paguldo.
470 paversta ant šono – bandom atvertinėt.
Bet.. Beatvertinėjant lūžta stiebas..
Pasirodo neatlaikė forštagas.
Susėdam ant semiorkės (su nulaužtu stiebu..) ir pasitinkam baltąjį škvalą.
Pralaukiam lietų, krušą ir vėjo gūsius.
Stebim kaip tikri asai bando pažaboti stichiją..
Pagaliau atplaukia pagalba – Aušrota.
Informuoja mus, kad pirma nuplauks prie vieno optiko, kuriam plyšo burė, o po to paims ir mus.
Dar kaip visada davė naudingą patarimą – reikia pirmiausia nusileist grotą.
Ilgai netrukus prisirišame prie katero ir traukiam namo.
Varžybos nutrauktos – visi juda krantan (nors oras jau pasitaisė ir buvo vėl gražus)..

Sausumoj persirengiam ir judam link semiorkės – reikia gi susitvarkyt..
Nuimam stiebą, susukam virves ir padedam vieton..
Taip pat sužinom, kad nukentėjo ir bebriukai – plyšo burė..

Drakulos ir Ruonio vardu, labai dėkojame Antanui su Ryčiu, kurie ryžosi paskolinti semiorkę ir suteikė šansą sudalyvauti regatoje.
Ačiū.

REZULTATAI