LIETUVIAI Į ISLANDIJA nr.4

Birželio 4. Vėjas silpnas, beveik į kaktą, bangavimas 2 balai, einame
su burėmis ir  motoru ekonominiu 1200 rpm režimu. 75AG BETA MARINE
dyzeliukas, 16 tonų laivą 5 mazgais plukdo už 3 litrus dyzelio per
valandą. Kad neprarastų įgūdžių, duodam pavairuot autopilotui.
Vakarienei orkaitėje keptas avienos kumpis su kaulu. Garnyrui šviežiai
virtos bulvės ir saldžiarūgštis padažas su šviežiom mėtom ir
bazilikais. Oras puikus – saulė, šilta, sėdim išsirengę iki megstinių.

Birželio 5.
Plaukiam su varikliu ir burėmis. Vėjas silpsta. Įsijungia variklio
perkaitimo aliarmas. Išjungiam ir ieškome gedimo priežąsties sukišę
nosis į  variklio skyrių, kai staiga kažkas sušunka – Banginiai!!!
Laivą supa banginių būrys. Laikosi pagarbesnio atstumo nei delfinai,
juda lėtai, purškia vandens purslus į viršų. Bukais snukiais, link
uodegos užlinkusiu peleku. Nustatom, kad tai pilot whale užaugantys
iki 6 m. Pasisukioję kelioliką minučių ir patenkinę smalsumą nutolsta.
Variklį užvedam. Nusprendžiam, kad variklio vandens  įsiurbimo anga
buvo ką nors įsiurbusi. Judam toliau, bangavimo nėra, tik Atlanto
siūba, vėjo fronte irgi nieko naujo. Vachtos keičiasi, motoras ūžia.

Birželio 6
Pagaliau Neptūnas mūsų pasigaili ir atsiunčia šviežią beidevindą.
Nuotaika pakili, motoras nebeerzina, einame išsikėlę grotą, genują ir
bizanį. Po pietų iškeliame Mizanstaysail – burė keliama tarp
grotstiebio ir bizanstiebio. Daug eksperimenuojame tampydami virvutes
kol burė pradeda dirbti. Svarstome kad dabar su keturiom iškeltom
burėm turėtume gerai atrodyti iš šalies.  Vėjas  sukasi į NE ir
stiprėja, nuleidžiame Mizanstaysail.  Vėjas stiprėja iki 20-30 mazgų.
Laivo greitis 7-8 mazgai. Kokpite 8 laipsniai karščio.

Birželio 7
Einame panašiu režimu, tik bangavimas vis stiprėja. Pradeda skraidyti
blogai pritvirtinti daiktai. Krenta viskas, net tas kas sveria 15 kg.
Tomui prakerta skruostą skrendanti locija. Virgas nusprendžia, kad
reikia palaikyti gerus santykius su vietiniais ir balsu atsidėkodamas
Torui ir Odinui už gerą vėją pila bangon didelį šlakelį Romo.  Kaip
išaiškėja vėliau, tai buvo lemtinga klaida.
18:00. Vėjas vis stiprėja, rifuojam bures.  Jau pučia 30-40 mazgų.
Laivo greitis apie 9 mazgai. Bangos didėja iki 4 metrų. Štormas.

Birželio 8
Audra įgauna savo tikrąją jėgą, vėjo greitis gūsiais siekia 55-60
mazgų ir daugiau. Maksimalaus vėjo greičio užfiksuot negalim, nes
anemometro skalė baigiasi ties 60 mazgų. Bangos didžiulės, pagal mūsų
įvertinimus aukštis nuo 5 iki 8 metrų, kartais aiškiai didesnės.  Vėjo
kryptis NE. Vis dažniau ateina šoninės lūžtančios bangos, kurios su
tokia jėga trenkia į korpusą, kad darosi neramu.  Viduje esant atrodo,
kad į kažką atsitrenkiam. Knockdown’ai dažnėja, bet jachta greitai
atsitiesia.  Ilgo fin kylio korpusas demonstruoja visus savo
privalumus. Vaizdas kaip per siurealistinį depresinį filmą,  viskas
aplink stūgauja, vantai kaukia keliais balsais, visur pilka, niūru.
Vanduo ir oras apie 8 laipsnius karčio. Aišku, viduje gal kiek geriau,
apie 11 laipsnių karsčio, bet drėgmės pakankamai ir miegasi kaip
kokioje konservų dėžutėje. Vanduo pradeda pilti per forpiko liuko
ventiliatorių. Rifuojant įplyšta grotas prie apatinės škatorinos
halsinio kampo, nutrauktas Red Ensign su visu flagštoku, tuzikas
plazda kaip vėliava, o genujos šotas nukritęs į vandenį apsivynioja
sraigtą.
Aplinkui  tarsi mėnulio peizažas – putojantys kalnai ir pilkos
bedugnės. Fotografuot ar filmuot tampa neebeįmanoma. Štormuojam
toliau.