Palankaus vėjo olimpiadoje…

Paskutinis mano dienorastis iki Olimpiniu. Atsijungiu is facebooko menesiui. Iki, pasiilgsiu… :)

Sveiki visi,
Rasau jau gal paskutini karta. Olimpiada cia pat, ateis ir praeis taip greitai kaip ir kiekviena regata. Liks tik grazus prisiminimas. O kelias iki jos tikrai buvo ilgas. Pamenu diena, kai visi vaziavome I mano pirmas varzybas Prancuzijoje 2010 metu Balandi. Robertas, mano mama, as ir didziule priekaba su laivu. Si kelione buvo ypatinga, nes man ant keliu sedejo sunelis. Tada ir prasidejo mano kelione Londono link.


Visada abejojau savo pasirinkimu, nes niekada nebuvo lengva. Sakiau sau, kad nenoriu dalyvauti Olimpiadoj, jei nebusiu tarp geriausiu. Siemet man tai pavyko pasiekti ir abejones issisklaide.
Pries savaite grizau is treniruociu stovyklos Olimpiniuose Weymouth vandenyse. Viso pasaulio buriuotojai renkasi cia paskutinems treniruotems. Kai kurie testuoja laivus, kiti bures ir stiebus, dar kiti matuoja sroves, potvynius ir atoslugius. Mes taip pat stengemes surinkti kuo daugiau informacijos apie busimu distanciju sroves ir taktinius niuansus. Niekada siuose vandenyse nebuvau greita. Pernai cia finisavau 23 –ia, siemet -septinta. Siemet jauciuosi daug stipresne, bet puciant stipriam angliskam vejui vistiek lyderiauja didesnes ir stipresnes buriuotojos.
Olimpiadoj mes negalesime naudoti savo laivu, mums jie bus paskirti burtu keliu likus 10 dienu iki pirmo starto. Musu laivai yra vieno dizaino, todel visi tikisi, kad jie bus vienodai greiti. Taciau visi laivai yra kazkuo skirtingi, taip pat kaip bures ir stiebai. Visi tikisi geriausio, taip pat ir mes. Inventorius ir oro salygos – tai dalykai, kurie Olimpiadoj nuo manes nepriklauso. Kiekvienas buriuotojas tyliai meldzia savo megstamu salygu ir vejo stiprumo, bei greito laivo. Ir visi zino, kad gali buti visko, tuo buriavimas ir yra idomus ir neprognozuojamas. Mano uzduotis yra fizinis ir taktinis pasirengimas, bei psichologinis nusiteikimas. Visa kita – auksciausiojo rankose.
Beliko pora savaiciu treniruociu. Esu Italijoj prie Gardos ezero. Rytais nuvezu Erika I darzeli ir vaziuoju I jachtkluba. Pakinkau laiva ir plaukiu I treniruote su kitais italu buriuotojais. Cia rytinis vejas nuo 8 iki 11 val buna stipriausias, todel plaukiame anksti. Gardos ezeras yra viena populiariausiu buriuotoju vietu, kadangi vasara vyrauja stiprus vejai. Jeigu diena giedra, vietiniai zino, kad ryte bus stiprus siaures vejas, o apie pirma valanda visada ateina stiprus pietu vejas.
Per pietus vaziuojam pasiimti Erika ir einam visi I baseina antrai treniruotei. Dazniausiai kaitaliojam baseina su kalnu dviraciu ir stangine. Vakare visa seima sedam prie stalo vakarienei ir pasakojam dienos pasiekimus. Erikas vis sako, kad verke darzely, bet rytoj jau tikrai neverks. Robertas uzvaziavo i 1km aukscio kalna,o Gintare dziaugiasi, kad dar viena diena priartejo prie Olimpinio finiso.
Liepos 20 d. skrendu I Anglija, o startuosiu liepos 30 diena. Robertas startuoja diena anksciau. Ju laivu klasej viskas yra daug sudetingiau, kadangi laivai nera vieno dizaino ir Olimpiadai turi laiva atsivezti. Reikia issirinkti greiciausia laiva, pasisiuti tinkamiausias bures ir pritaikyti stieba. Tai ilgas ne vienu metu darbas. Robertas jaucia didele itampa, kadangi Brazilijoje is jo tikimasi medalio ir ziniasklaida nepalieka ramybeje. Gerai, kad Olimpiadoje turesime vienas kita. Galesim raminti, guosti, arba tiesiog sveikinti.
Aciu visiems skaitytojams, buvo malonu buti skaitomai. Palinkekit man gero vejo!