Šiek tiek paveluotas dienoraštis

Taigi, po kelių savaičių treniruočių pagaliau išsiruošėm į varžybas.

Komanda:

Team leader/President – Antanas

Treneris – Rytis

Ir varžybų dalyviai – Ignas, Justas, Emilis ir Andrius bei dvi semiorkės su kateriu..

Kelionė prasidėjo šeštadienį anksti iš ryto, būtina paminėti, jog laiku atsirado tik Emilis, kiti madingai pasivėlino. Dieną nieko ypatingo nenutiko, visi naudojosi proga ir atsigriebinėju su miegu, kai tuo tarpu Antanas atkakliai  laikė vairą ir nepaleido jo  ligi pat vakaro. Naktį  sutikome vokiečių parkinge kompaktiškai išnaudoję visą mašinos laisvą plotą: vieni miega ant grindų, kiti ant sėdynių..

Ryte sveikas maistas Makdonale, Emilio gimtadienio paminėjimas ir vėl į kelią. Šią keliones dieną strigome kamščiuose prie Miuncheno, ženklai rodė, jog eilės ilgis buvo virš 16km. Šiaip ne taip išsikapstę galiausiai pasiekėme Italiją ir jos kalnus, kartais vos antra pavara ištempdavo mūsų laivelius į  viršūnę. Be abejo, vaizdai fantastiški: kalnai, šlaitai, maži kaimeliai, bažnytėlės.

Na, o į pačią Gardą su keliais nukrypimais ir maža sumaištim siaurose italų gatvelėse atsirandam tik vėlai vakare. Paliekam laivus jachtklube ir  bandom suspėt į kempinga Veronoje. Aišku bevažiuojant pradeda lynoti, o atvykus įsisiautėja tikra liūtis. Per tokį ora niekas nerodė didelio noro statyti palapines, tad geroji šeimininkė leidžia pasitiesti miegmaičius registratūros prieangyje po stogeliu. Dalis tuo pasinaudoja, kiti įsitaiso mašinoje.

Trečiąją dieną iš pačio ryto važiuojame į jachtklubą, išsipakuojam laivus, juos susirenkam ir išplaukiam. Pirmas blynas gana prisvilęs: prie lietuviškų vasariškų vėjo prognozių pripratę išplaukiam su ne ta centruote, Emilio ekipažas irgi turi problemų – sunkiai pasikelia grotą, o tik pasikėlę buvo nuvaryti su bebriukais atgal i krantą. Grįžę viską susitvarkom ir vėl ant vandens – šį kartą problemų nekyla. Taip ir baigiasi pirmoji  treniruočių diena Gardoje.

Keletas kitų sekančių dienų atrodo maždaug šitaip: diena dažniausiai prasideda 7-8 valandą iš ryto keliais sumuštiniais kempinge, miestelyje esančiame maždaug už 30 km. nuo treniruočių vietos. Tada pakuojamės ir apie 10h jau būname vietoje. Į rytinį vėją nespėjame, tad tvarkomės prie laivų, pietaujam ir apie 14-15 valandą, vėl pakilus vėjui, lekiam ant vandens. Vėjo pučia daug, tad naudojamės proga ir plaukiojam iki tol kol jis išsibaigia. Parplaukę greit susipakuojam ir į kempinga – 23 komendanto valanda.

 

 

Pagaliau ateina ir pirma matavimų diena. Be jokių problemų išrenkam abu laivus ir pajudam link komisijos palapinės, pakeliui dar ant spinakerių paišydami savus numerius. Spėjam laiku tik todėl, kad prieš mus esantį izraelitų laivą vis tikrino ir tikrino… Pirmasis pajuda Emilio su Andrium laivas, dokumentai, burės, svoriai – viskas tvarkoje ir matavimai užtrunka tik apie 20 minučių. Na, o man su Justu tenka atkentėt kryžiaus kelius: pasirodo, jog stiebas 200g per lengvas, todėl tenka pasivežti laivą į šoną ir jį sunkinti . Šiaip ne taip pakeitę kelis falus, pridėję visokių nereikalingu virvių ir šekeliukų judame link svarstyklų. Šį kartą stiebas praeina be problemų, bet belaukiant eilės prie didesnių svarstyklių pasvert korpusą jos ima ir sugęsta, meistrai sukinėjasi aplink jas geras dvi valandas, kol galiausiai nusprendžia, kad jos nepataisomos. Tada siunčia visus toli ir pasako ateit kitą dieną. Kitą dieną, tai kitą… Atvažiuojam iš ryto, įlendam į eilę, pasisveriam – šį karta svorio netrūksta ir laimingai baigiam savo užsitęsusius nuotykius.

Po matavimų ateina ir  practise race laikas, prieš išplaukimą atsakingai  susireguliuojam laivus ir pagaliau signalas – visi takeluojasi laivus ir į vandenį. Tik, deja, mums  taip lengvai nesigauna: besitakeluojant pamatom, jog neišeina išlenkti stiebo. Verčiam laivą ir matom, kad stiebas ties vantais pavojingai įskilęs. Tad jokio practise race.. Nurenkam stiebą, ir meldžiamės, kad iki rytojaus surastume naują. Tuo tarpu Emilis su Andrium sėkmingai atsišvartavo, bet toli nenuplaukė, bandant sutampyti grotą jis plyšta truputėli aukščiau šotinio kampo – atgal į uostą. Visiems susirinkus ir apsitvarkius dar  spėjam sudalyvauti atidaryme: pamosuojam Lietuvos vėliavą, paklausom kalbų, pasifotografuojam.. Taip ir pasibaigia visi nuotykiai, gana prislėgti grįžtam į kempingą, viską gelbėja tik tai, jog pavyko pasiskolinti stiebą iš draugiškų belgų.

Pirma varžybų diena:  keliamės ankščių ankščiausiai ir maunam į jachtklubą rinkti ir matuot stiebo, jį sudedam, priduodam. Šį kartą papildomo arsenalo neprireikia – stiebas kaip tik. Tada kartu su treneriu Ryčiu sureguliuojam laivus ir išplaukiam į startus. Emilis su Andriums startuoja mėlynajam laivyne, kuriame yra 38 laivai, aš su Justu geltonajame – 39 laivų. Pirmo plaukimo startas nenusiseka, bekovojant dėl vietos su aršiais konkurentais sustojam, ir kol išsijudinam iš vietos kiti jau per kelis korpusus nutolę. Antrojo startas jau geresnis, bet jo neužtenka, kaip ir pirmąjame plaukime liekam paskutiniai, Emilis su Andrium kitam laivyne irgi finišuoja tose pačiose vietose. Nors rezultatai  nelabai džiuginatys, kovingos nuotaikos neprarastos, klaidos aptartos ir kitai dienai pasiruošta.

Antra varžybų diena: šį kartą startuojam tame pačiame laivyne, todėl azarto dar daugiau. Startuojam visai neblogai, nepaisant to, jog per startą pasimušinėjom bortais ir apsirėkavom su per daug įžuliais varžovais. Sukam kilpas, varžovai tai tolsta, tai artėja. Galų gale pasivejam ir kelis aplenkiam.  Tačiau beplaukiant į paskutinį ženklą nuo bangos bepumpuodami per daug užsiverčiam, samahalzas ir jau sėdim ant šverto.. Pirmas atvertimas nepavyksta ir spinakeris apsivinioja aplink štagą.. Galų galę su trenerių pagalba atsiverčiam ir plaukiam link naujo starto, deja, tolumoje pamatome varžovus jau startuojančius ir su visai bjauria nuotaika plaukiam link kranto..  Kitam ekipažui taip pat nelabai sekėsi, pirmas plaukimas nefinišuotas – kolegos apsivertė halfwindu su spinčium. Atsivertus spinakeris buvo susiviniojęs prie zalingų aplink vantus dar ir trapeciją pagriebęs. Į antrą suspėta, bet užimta paskutinė vieta. Tad po keturių plaukimų lietuviai okupuoja lentelės apačią ir nerodo noro iš ten pasitraukti..

Trečia varžybų diena prasideda nuo smulkių remontų, kurie užbaigiami laiku ir vėl maunam ant vandens. Pirmas startas jau visai nieko tokio: ir vieta ir greitis neblogas, todėl  laviruotėse jau matom varžovus ir už savęs. Nebūtume mes, jei vėl paskutinėje kilpoje nebūtume apsivertę… Tačiau šį kartą atsiverčiam gana greit ir į priekį praleidžiam tik du laivus. Finišuojam aplenkę 4-5 varžovus, tarp jų ir Drakulą su Ruoniu. Jiems jau sekėsi geriau – pirmą ženklą paėmė ~10 nuo galo, bet šią poziciją užleidžia laviruotėje.. Bet bent jau finišuoja ne paskutiniai.. Šeštasis plaukimas labai panašus, nors šį kartą nebuvo  jokių vertimusi, bet varžovų už nugarų paliekame  mažiau.. Šį plaukimą kita komanda pradžioj plaukė gan neblogai, bet išsprudęs vairas laviruotėje nepagerina situacijos.. Bet plaukę visai gale, mūsų draugai Andrius su Emiliu sugeba aplenkti dar vieną komandą. Taigi, po trijų dienų pagaliau išlipam iš lentelės dugno, o tarp mūsu vienu tašku pirmauja Andrius su Emiliu.

Laisva diena: gaunam daugiau laiko pamiegoti ir vėl traukiam į Gardą. Kaip ir tikėtasi papuolam į sidabrinį laivyną, t.y ateinančias tris dienas varžysimės su šiek tiek silpnesniais varžovais. Įdomu kas gausis..

Kasdienes naujienas galite sekti ir 470 puslapyje.

Daugiau nuotraukų įkelsim vėliau – kol su tokiu interneto greičiu čia įkelinėja, jau ir reikia namo varyt..

 

 

 

2 thoughts on “Šiek tiek paveluotas dienoraštis

  1. Na Ignai, šaunuolis – nustebinai! Tokį puikų aprašymą surašei!
    AČIŪ Tau labai!

  2. dugnas dugnui nelygu svarbiausia pamatete kas yra rimtos varzybos
    laukiam sugriztant
    btlz

Comments are closed.