Vasaros pasiskaitymai: Af OffShore Race prisiminus.. I DALIS

Visų pirma, atleiskit, kad rašau tik dabar.
Bet anksčiau ir negalėjau parašyti.
Kasdien vyksta įtemptos treniruotės, taip pat ir darbo iš didž. gerb. Bitlo sulaukiu, o vakarop nebūdavo jėgų ar tuo labiau noro.
Nors be noro rašyt galiu – tik tas straipsnis ar aprašymas nebūtų geras (nesakau, kad gerai aprašinėju, gal bent neblogas nebūtų) ar kiek įdomus.
Todėl rašau dabar, nes dabar galiu rašyti ir man nereikia prisiversti, kad maigyčiau klaviatūros mygtukus.

Tad pradedant apie mūsų kelionę, nuotykius..

Iškart po Mingės vaikų ir jaunimo stovyklos pervarome jachtą į Klaipėdą.
Plaukia Bebriukai, Ruonis, Ramūnas-Galiūnas, Drakula, na ir Hb.Dr. Gulbę prigriebėm..
Išplaukėm vėlokai, bet pačiu laiku. Tik prisišvartavus ateina lietutis.

Planuojam išplaukti antradienį ryte, kai atvažiuos Bitlas.
Tad reikėjo skubiai atlikti visus darbus (o jų tikrai buvo).
Ryte atskubėjo mūsų brangusis Gintas-Trimeris.
Atsikeliam beveik laisvu laiku ir po truputį kimbam prie darbų.
Bet vis trukdo lietus – tai pradeda lynoti, tai nustoja, tai pradeda kaip iš kibiro pilt..
Dėl to teko panerimauti, nes visi darbai jachtos viduj neužsibaigia, o tuo labiau kiekvienas žino, kad bures perrinkinėti lyjant – ne pati geriausia mintis..

Išaušta rytojus (antradienis).
Peržiūrim sąrašą – darbų mažėja ir mažėja.
Bet situacija panaši į vakar dieną, lietus vis pasirodo, bet jau rečiau.
Spėjam pasikeisti ir bures ir po grindelėm bei pačias grindeles praplauti.
Ir netikėtas skambutis iš Kapitono: “Atvažiuosiu rytoj”.
Žinoma atsipučiam, nes lieka daugiau laiko darbams.
Tą pačią dieną važiuojam apsipirkti – mums labai padėjo Albertas, kuris nuvežė iki parduotuvės bei su visa manta pargabeno mus atgal prie jachtos – AČIŪ.
Trise pasidalinam pirkinių sąrašą ir pradedam neršti.
Galiausiai surenkame viską ir judame link kasos.
Su Maximos kortele gavome netgi 16.09Lt nuolaidą, kuri labai sumenkino mūsų gautą sąskaitą.
Taip pat gavome šiek tiek THOMAS akcijos lipdukų – tik kuklūs 176.

Ruonis nerimauja: “Kur mes viską sutalpinsim jachtoje?!”
Ramia veido išreiškia pareiškiu: “Nesijaudink, tilps”..

Galiausiai atvykstam į jachtklubą, susidedam maisto produktus į kokpitą ir po truputį Justas su Andrium bando sutalpint visą mūsų mantą.
Pagaliau darbas baigtas – viskas tilpo.

Kitą rytą (trečiadienis) keliamės nusiteikę, kad šiandien išplaukiam.
Šiadien diena jau gražesnė, lietaus beveik ir nebuvo.
Puiki proga pasidžiauti miegmaišius.
Taip pat neiškentęs, kad kiekvieną naktį ant veido laša kondensatas – su įgulos narių pagalba ištempėm visus matrasus pradžiūti, radau ir išsėmiau užsislėpusį tepaluotą vandenį po grindelėm, bei buvo įdarbintas ventiliatorius.
Pastangos atsipirko – pagaliau miegant netrukdydavo skriejantys lašai ant kaktos.

Bitlas atlekia vakare.
Prognozės rodo silpstantį vėją (o buvo tai daugoką visom dienom..)
Galiausiai išplaukiame 22h pro tiltelį ir judam Švedijos link.
Pučia smarkokas vėjas. Plaukiam buku baidevindu, kočioja banga.
Užkandame šaltomis dešrelėmis.
Ne visi jaučiasi kuo puikiausiai – padalinama rennie tabletės.
Vachta lieka ant denio – kiti lenda pamiegot (patenku tarp tų laimingųjų).

Jau ryte atsikeliam su Ruoniu (mat mes toje pačioje vachtoje) ir pamatom motoruojančius Ramą su Gintu.
Bet nepraėjus nei valandai gesinam variklį – atsirado pakankamai vėjo (visgi skubam, bet koks dvelksmas mums netinka).
Slenkant dienai darosi vis šilčiau, vėjo irgi netrūksta.
Tik prasideda nuobodulys, trūksta užsiėmimų.
Tad tenka traukt vienintelę literatūrą, kurią turėjom.
Ir kai daugiau nėra kitokių skaitalų – pastebi, kad ten ne tik paveiksliukai, bet ir straipsnių pasitaiko.
Taip pamainom perimam ne tik vachtą, bet ir žurnalus..
Vakarop vėl vėjas rimsta – kuriam motorą.
Lydimi skambios jazz’o muzikos stebime romantišką saulėlydį horizonte.

Išaušta dar vienas rytas jūroje.
Saulei dar tik kylant nesulaukiam jos skleidžiamos šilumos.
Einant laikui baigiasi vachta, bet per gerą orą ant denio dažniausiai pasirodo visi – neįmanoma miegoti.
Dienai įpusėjus pasijaučia saulutė.
Tik kiekvienas reaguoja skirtingai..
Vieni išsirengia plikai, kiti nusimeta tik striukes, o treti beveik nieko ir nenusimeta – buriuoja su šturmuotėm.
Pasimato krantas ir sparčiai artėja.
Išsikėlę spinčių lekiam 7-8 mazgais.
Bet artėjant prie sausumos pradeda darytis vėsu..
Nuogaliai apsirengia.

Ne už ilgo atkeliaujame į Sandhamną.
Užsipilame kuro, apsiprausiam ir judam link Stokholmo.

Žavi įspūdingi šcherai ir nuolatinis jachtų srautas.
Visi bendrai darome pietus.
Pasimaitinę – einu pasnūst.
Atsikeliu tik Stokholme..
Ant denio labai nedidelė sumaištis – uostų pilna, o kuris reagatos?..
Visai ramiai prisišvartuojame viename uoste, netrukus persišvartuojam kitame.
Atsistojam lyg ir “Reserved” vietoj, bet nieks neišlindo ir neapšaukė.
Prisišvartavom prie kateriuko, kuriame buvo svetingas švedas.
Pasirodo tas žmogelis dirba KSSS ir kaip tik jis praeitais metais visoms lietuvių jachtoms tikrino inventorių.
Gerbiamas ponas pasisakė, kad ryte parodantis tikrąjį regatos uostą.
Mes jam negailim lauktuvių iš Lietuvos..

Naktis krante – normalios išvietės, dušai, elektra.. Su jūra nepalyginsi – ant vandens šimtą kart geriau.
Sutemus keli įgulos nariai išeina pavakarot į naktinį Stokholmą.
Ryte, jau oficialiame regatos uoste, nuotykius atpasakojo trumpai: “Daug ką praleidai.. Visos švedės vaikšto girtos ir su mini-sijonėliais”.
Bet kaip 4 metus einančiam Princui – istorija visai nesujaudino..

Iškart paskirstomi darbai, Bitlas su Justu eina tvarkyt dokumentus.
Galiausiai ateina mūsų ponas draugas, kuris labai greitai patvirtino, kad pas mus su inventorium viskas tvarkoj (nors ir Lietuvoj rūko rago niekaip neradom..).
Įteikiam dar lauktuvių ir išlydim svečią.
Jau džiaugiamės, kad viskas taip lengvai praėjo.
Bet kaip sakoma “neperšokęs upelio, nesakyk OP”, nes dar ir rusiškų išsireiškimų gali prisidėti..

Atėjęs kažkoks kitas vaikinukas pareiškė, kad mums trūksta AIS.
Su juo dar ilgai vargo Bitlas, Justas ir Ramas.
O kitiem įgulos nariams suteikta poilsio valandėlė – nurodytas laikas rinktis prie jachtos.
Pirmiausia apsižvalgom teritoriją ir maloniai nustembame.
Kadangi anksti kėlėmės, anksti buvo pradėti tvarkyti duomenys tai ir anksti pradėjom neršti – parduotuvytės bei pramoginės palapinės dar tik neseniai atsidarė.
Užsukame į vieną, kur reikia gervę sukti.
Iš praeitų metų prisimenu, kad Sandhamne, pasukęs tą reklamuojamą rankeną su gerve, gaudavai universalų raištį – tai kaklui, tai galvai ar ant riešo..
Bet nespėjus apsidairyti – iškarto mums pasiūlo kavytės – neatsisakau.
Gerdamas kavą bandžiau įtikinėti mūsų Trimerį, kad jis turi būtinai pabandyti savo jėgas.
Taip pat prie mano raginimų prisideda malonus švedas, kuris ten dirbo.
Bet dar nieko nesukę jau gavom tuos raiščius..
Galiausiai atsiranda kiti draugai Ignas su Andrium.
Gintas prispaustas ir neišvengiamai suko rankeną.

Prisipažinsiu, atrodė juokingai..
Bet užtai jis gavo marškinėlius.
Jėgas išbandė ir Andrius – trečia vieta (aplenkė Gintą – 6vt).
Taip pat mairškinėlius užsidirbo. O mes su Ignu tik stebėję irgi po apdarą gavom.
Vietelė mums patiko – apsilankėm ten dažnai..
Taip vaikštinėję prisirinkom visokių daiktelių ir viskas nemokamai.
Galiausiai sutartu laiku grįžtam į jachtą.
Vėl gaunam pora valandų laisvo laiko.
Judam miestan.


Neapsakomai daug užsieniečių, dailių azijiečių, o architektūra akį rėžianti..
O jau grįžtant prie raudonosios jachtos “Tojana” sutinkam jauną vaikinuką, su dviratuku.
Bet dviratis nepaprastas – priekyje įtaisytą didelė dežė, kurioje šimtai energetinių buteliukų.
Gauname paraginimą pasivaišinti. Netgi priduria: “Imkit kiek norit!”.
Pasitikslinę, ar tikrai galime imti daugiau nei vieną, pradedam krauti į kišenes, kuprines bei kas netilpo į rankas – atsakingas jausmas aprūpinti įgulą energetiniai gėrimais privertė taip pasielgti..

Vėl grįžtame jachton (kaip visada, su kažkokiu grobiu),
Dabar jau gaunam užduotį – ištuštinti forpiką nuo nereikalingų daiktų.
Sunkiai, bet galiausiai išlengvinome laivą – daiktai liko regatos krovininiame konteineryje, kuris po to atvažiavo į Sandhamną.

Pasidarbavę vėl neršiam miestą.
Grįžtant jachton (vėl su manta) šiek tiek nustembam – nėra Tojanos.
Bet nesutrikom ir nuėjom prie kito lieptelio (kur buvo visos kitos jachtos dalyvės).
Atėjome pačiu laiku – Tojana dar tik švartuojasi.
Sužinome, kad pagaliau sutvarkyti visi reikalai (reikėjo nusipirkti AIS…).
Susėdame kokpite, kapitonas pasako kalbelę, kurį laiką kartu pasėdime.
Na ir vėl reikia pasimiestavot.
Šį kart sugalvojom apeit bent jau didžiąją dalį miesto ir netikėtai išvystam savo senus gerus draugus..

Šį kartą jau išjudėjo visi.
Grįžę vakarop, lydimi lietaus, sugulame ir laukiame rytojaus.

Ryte pasižadinu nuo kalbų, kad kažką vėl dalina – šoku iš lovos (tiksliau sumestų matrasų ant grindų) ir vėl džiaugiamės Stokholmo dosnumu.
Pradedam ruoštis regatai.
Keičiam bures, peržiūrim virves, daromes užkandą plaukimui.

Viską atlikus vistiek lieka šiek tiek laiko, tad dar pasitrainiojam.
Galiausiai atsišvartuojam ir judam starto link.


Stebina permainingos sąlygos. Kaip tik prieš startą atsiduriame kažkokioj silpno vėjo zonoj, tai nevisai spėjom tiksliai laiku kirsti liniją, vėlavom gal 4 sekudėm.
Ir prasidėjo taktikų kovos.
Pradžioj dar lenkėm konkurentus, bet farvateriui prasidėjus sukinėtis – akivaizdžiai pralošinėjome.
Vietiniai, išstudijavę savus vandenis, dėjo mums per šonus.
Tuo labiau, kad vienoj vietoj kalėm į akmenius (pora gerų trenksmų) ir susiplėšėm stakselį.
Šcheruose teliko stebėti kaip jie plaukia vis tolyn ir tolyn..
Bet perdaug neliūdėjom – traukėm vieną po kito energetinį gėrimą ir maitinomės kofeinu.
Pastarasis sukėlė cheminę reakciją ir jau po pirmų skardinių jautėsi efektas – dainos.
Tik daugiau dainavau aš pats, tik kartais prisijungdavo mano draugelis Gintas.
Bandėm ir Ramą įkalbėt, bet tamsta nepalūžo mūsų raginimams.
Bet dainavimas pasirodė kaip ir taktinis manevras – kitų jachtų vairininkai bei įgulos nariai vis sužiurdavo, kai kurie ir šypsnį padovanodavo, o tai vis kažkoks nukreipimas nuo sporto link grybavimo..

Bet, išlindę iš nelemtų salynų, danguje pastebime naudingas permainas.
Išplaukus jūron vėjas bei banga kilo – mums tai absoliuti nauda!
Plaukiant baidevindu, jau vijomes ir aplenkdavom jachtas (tik gaila, kad jos didesnės, ne visos iš mūsų grupės)..
Su didžiuliu krienu galvojom rifuotis grotą, bet taip ir nemažinom buringumo – nusprendėm, kad dar ne laikas.
Bet su jūra atėjo ne tik palankus oras – prasidėjo vachtų rėžimas.
Tik dabar jau buvo tik 2 vachtos, po 3 žmones – mūsų navigatorius Ramas budėjo nuolatos..

I vachta:
Bitlas
Ruonis
Drakula

II vahcta:
Bebriukai
Trimeris

Pirmieji pradėjome mes.
Ruonis viduj klijavo spinčių.
Bitlas už vairo.
Drakula gėrė energetinį.
Ir Gintas neišėjo gult.. Studentiškas gyvenimo stilius – per anksti dar eiti jam miegot..

Pradeda temti.
Keičiasi vairininkai.
Viršum mūsų darosi neapsakomi dalykai.
Susitikę du frontai parodė tikrąjį gamtos grožį.
Vienoj vietoj galėjai pamatyti ir giedrą dangaus lopinėlį ir lietaus debesis, plunksninius ir visus kitas debesų rūšis (kažkiek apsakyt išėjo, bet pamatyti – visai kitas jausmas)..
Pradeda ir saulė leistis – spalvų margalynė debesų makalynėj.
Vairininkai vėl keičiasi.
Matosi aplenktų jachtų navigacinės šviesos.
Greta mūsų plaukia dar viena (žinoma ne iš mūsų grupės).
Pastaroji atlikdavo juoką sukeliančius manevrus.
Matyt vairininkas buvo užsnūdęs, nes jachta taip keisdavo kursą, kad spėjom pamatyti jos visas navigacines šviesas..
Galiausiai baigiasi mūsų vachta ir maunam miegot.

2 diena jūroje.
Pažadina.
Kažkaip šviesu kaip 4h ryto..
Vargais negalais keliesi. Nu vistiek šviesoka..
Pažiūriu laukan – Bitlas su Ramu sėdi.
Pasirodo mūsų su Ruoniuku pagailėjo ir davė pamiegot iki 8h ryto (VALIO!).
Šauniai pamiegoję, keičiam šauniuosius geraširdžius žmones.
Nusimatė graži diena.
Vėjo buvo jau mažiau, bet vistiek pakankamai daug.

Kas vyko tą ir kitomis dienomis, sužinosite, kai publikuosime II dalį :)