470 pasaulio jaunių čempionatas


Pasiruošimas prasidėjo dar savaitė iki čempionato.
Trys laivai bei kateris išvažiavo į Lenkiją, Pucką.

Jau kitą dieną nuo atvykimo pradėjome savo buriavimo stovyklą.
Už poros dienų stovyklą surengti turėjo ir lenkai. Žadėta apie 15 laivų.
Jau pirmosiomis dienomis gavome nemažai vėjo bei bangų.
Bet dar tik pirmosios treniruotės pradžioje apvirsta Jono ir Justo laivas. Beatsivertinėjant, sulinksta stiebas.
Gerai, kad vežėmės dar vieną atsarginį – stovykla jiems nesibaigė, o tik pareikalavo poros treniruočių.

Bėgant dienoms, atsirado ir daugiau progų pasikeisti inventorių.
JJ komandai įtrūko vairo dėžė, Andriui su Emiliu pabėgo vairo apkaustas, stakselio šotai paplyšo, o merginos paplėšė stakselį.
Susikaupus daug ir prasmingo stygiaus – vieną rytinę treniruotę iškeičiame į kelionę į Gdynią. O pasirodo, kad ten vyko Gdynia sailing days. Sugebėjome šiek tiek akių pagainiot ir, žinoma, gavome trūkstamas laivo dalis.
1083833_521844874537753_1787815847_o

Grįžę, randame besidarbuojančius lenkučius (vėlavo porą dienų). Ir vietoj žadėtų ~15, maximum išspaudė 5. Bet vis šis tas.
Vakarinę treniruotę pasidarome dar atskirai, o jau kitą dieną paliekame uostą kartu.
Pasitinka štilius.
Vyksta plaukimai ir bandome rungtis su lenkučiais (lenkaitėm irgi).
Sezono pradžioje sunkiai kovęsi su tais pačiais buriuotojais, jau šį kartą jaučiamės daug tvirčiau. Plaukiame net ir top3 (bet tai nereiškia, kad aukščiausia vieta buvo 3).
Jau po treniruočių, grįžę krantan, sutinkame dar porą lietuvių.
Atlėkė Tomkė bei Ričardas Aušrota.
Pavakarieniaujame jau paskutinį kartą Pucke ir kraunamės laivus.
Dvi vyrukų komandos bei treneriai Rytis su Ričardu kitą rytą pajuda link Prancūzijos, o Tomkė su dviem panelėm grįžta į tėvynę.

Per dvi dienas, kol važiavome į La Rochelle, meniu buvo tie patys.. sumuštiniai..
Na, aišku, retkarčiais būdavo pradarytos ir briketų pakuotės.

Pagaliau pasiekiame savo tikslą. Pasitinka vėjuotas orelis, net ne šilta jau..
Maloniai nustebino ir rezervuotos vietos, kas garantavo sumaišties ir laisvos vietos ieškojimo nebūtį.
Po kelių akimirkų prisiartina ir mielas dėdė su vietos žemėlapiu bei trumpa informacija.
Neužilgo grįžta ir treneriai (įsileidinėjo katerį) su džiugia žinia – gyvensime visai prie pat, automobilių stovėjimo aikštelėje.
Baigę darbus (nedaug ir buvo, nes kitą dieną laukė matavimai) judėjome visi kartu apsižvalgyti.
Nustebino laabai didelis uostas su gausybe jachtų. Pasitaikydavo net ir labai sportiškų, o grandiozinių katamaranų netrūko.
Nukeliavome ir iki vandenyno. Besileidžiant saulei, stebėjome atplaukiančias jachtas bei tikrinomės, kurių telefonai geriau fotografuoja.
Grįžę, jaunuoliai dar užsuka į WiFi zoną.
Ten sutinkame pasimetusį vyruką, kuris ieško, kur įsigyti vandens ar dar ko.
Apžvelgus teritoriją ir pamačius, kad įsigyti galima nebent špygą, ištiesiu draugišką lietuvio ranką nepažįstamajam ir geranoriškai pasiūlau paeiti iki stovėjimo aikštelės, kur stovi mūsų kemperis ir įteikti dar Lenkijoje pirkto mineralinio vandens.
Beeinant, paaiškėja, kad minėtasis seras yra kažkoks vyr. teisėjas (ilgą labai pavadinimą pasakė).
Bet netrukus prieiti kemperio, lordas užmato kažkokį nerimstantį bariuką ir padėkojęs išskuba link jo apsiprekinti ir jam pavyksta!
1090240_522965157759058_1526770241_o

Kitą dieną nerimaujame. Tvarkomės paskutinius reikalus, džioviname laivus ir darome dar begalę tobulinimų, kad praeitume matavimus.

Galiausiai ateina bebriukų eilė. Jiems paskirtas pilnas patikrinimas.
Likę vyrukai nekantriai laukia savo eilės.
Galiausiai jos sulaukę – nustemba, kai atvyksta į matavimų vietą.
Bebrai dar nebaigė (skirtumas tarp matuojamų laivu ~1h).
Pasirodo, kad susidūrė su praeitų metų problema – perlengvas stiebas.
Ir ne keliasdešimt, o net 300 gramų!
Bet problemą išsprendžiama patyrusių trenerių pagalba.
Prieš likusių vaikinų vietą, eilėje stovi jau matytos rusaitės.
Linksma, kai matuotojai kažką joms aiškina, o jos linksi galva ir sako “Okei, okei”, o nusisukus lepteli visiems lietuviams žinomus žodelius.
Na ir galiausiai ateina ir mūsų eilė.
Stiebo svorio nematuoja, mat, pas mus tik dalinis matavimas.
Viską praeiname be problemų.
Galiausiai apsimatuojame bures ir abi komandos gauną korpusų numerius ir yra pasiruošę registracijai.
Pagaliau tampame legalūs pasaulio čempionato dalyviai.
Nuo to vakaro, jau sugulus, prasidėjo trenerio Ričardo “Šančių Holivudo” pasakojimai.
Nenustojamas juokas, girdint Dziko, Botago iš barakų, burų bei dar daugybės kitų personažų gyvenimo pasakas.
Iš trenerių paveldėjome net ir naują žodinelį su skambiais žodeliais kaip “Bostono krabas”, “pačičkavoti”, “briketai” ir t.t.
1084371_523263687729205_1549669922_o

Po geros juoko dozės, ryte atsikeliame žvalūs ir linksmi.
Gerai nusiteikę išplaukiame. Pasitinka kiek stipresnis vėjukas 14-18 mazgų.
Su vėju ir banga. Bet ši dar nematyta – Atlanto.
Sunkiai bandome prisitaikyti prie šios naujovės, bet štai ir plaukimai.
Beveik nebuvo pavykusio starto iš pirmo karto – visą laiką masiniai..
O ir plaukti nelabai sekėsi..
Tiesiog gniuždantys plaukimai, kai tave visi (beveik) deda, o tu nežinai ką daryt.
Net startavus itin gerai, pirmoje laviruotėje, net nevendavus, akivaizdžiai matosi, kaip kiti laivai tolsta ir eina aštriau.
Taip nesėkmingai grįžtame krantan. Abiem įgulom sekasi nekaip, užimamos galinės (ne paskutinės!) pozicijos.

Kitą dieną prognozės žadėjo panašias oro sąlygas, bet jos nepasiteisina ir pučia tik apie 7-9 mazgai.
Per šios dienos plaukimus pasimato taisyklingai nesustyguotas laivas ir neteisingai pastatytos burės.
Vien tai, kad kiti pilnai išlipę ant trapės, o mes retkarčiais net privalome grįžti į vidų.
Su tokiu nesusipratimu finišuojame panašiose pozicijose..
1093309_524278790961028_1132095368_o

Grįžę, nerimstame. Apturime vairininko ir jūreivio pokalbį bei susisiekiame su Tomke, kuris padeda suprast daromas klaidas bei duoda nemažą dozę patarimų.

Kitą dieną keliamės anksti ir tvarkomės laivą. .Šį kartą turim pasidarbuoti, kad gerint rezultatus.
Bedirbant, pakeliama “morka” ir atidedami plaukimai trims valandoms.
Su pora atidėjimų išaiškėja, kad plaukimų išvis nebus dėl vėjo stokos, o kitą dieną pirmas startas skelbiamas 9:30h, gaudant rytinį brizą.
Taip neskubėdami pilnai susitvarkome laivus. Dar kartą aptariame taktikas bei planus. Apsižvalgom po miestą ir judam miegot.. (žinoma, pirmiau paklausius “Šančių Holivudo” istorijų).
1083984_524630414259199_1004080824_o

KVALIFIKACINIŲ PLAUKIMŲ REZULTATAI (DPI už nepasirašymą prieš išplaukiant ir grįžus..)

Komandos paskirstytos į laivynus – lietuviai sidabriniame. Rytą brizas jautėsi gan nemažas. Vėjo pakako užtektinai 12-13 mazgų.Pirmaisiais plaukimais nepajėgiame užkariauti geresnių vietų, bet bent jau matėsi, kad laivai normaliai sustyguoti ir net jau pasipešėm su kitais konkurentais. Per paskutinįjį plaukimą vėjas visai rimsta ir pradeda lengvai sukiotis (6-7 mazgai). Situacija panašėja į labai pažįstamas Kauno marias. Pranašumas iš karto pasimato. Abi lietuvių komandos pirmąjį ženklą paima viduryje. Vėjas silpnokas, tad neleidžiama pumpuoti. Andrius su Emiliu to nepastebi, papompina ir gauna geltoną vėliavėlę. Apsisukame 720° ir plaukiame toliau. Porą laivų aplenkia, bet vis tiek sugebame finišuoti gerose pozicijose – 16 (JJ komanda) bei 17 (žydroji komanda).
Džiaugiamės bent vienu geru finišu.
577221_699816033378575_1414001173_n

Išaušo paskutinioji diena.
7-12 mazgų.
Pirmieji du startai visiškai nesėkmingi.
Per antrąjį AE komanda prispausta prie teisėjų katerio.
Nors ir plaukimas pasisekė neblogai, pavyko aplenkti porą varžovų, bet gauname DSQ.
Bebram irgi nesiseka, paskutiniuoju pavėjiniu kursu apsiverčia.
Paskutinysis plaukimas.
Vėjas vėl šiek tiek parimsta.
Pagaliau pavyksta startas.
Prie pirmo ženklo pavyksta aplenkti keletą laivų, bebrai padaro jų ir daugiau, bet iškeliamas susuktas spinčius ir iškovotos vietos prarastos.
Kovojant toliau, bebrai vijosi, o “kiti” aplenkė dar porą varžovų.
Paskutinysis pavėjinis kursas. Jame viskas pralošiama Ramonų ir Valentaičių komandai. Aplenkti sugeba net ir iš galo atkakliai vijęsi bebrai.

Grįžtam krante be geresnių nuotaikų.
Pakuojamės ir judam Tėvynen (taip, iš didžiosios!).
Žinoma, Emilijanas užsuka į bariuką pasiklausti, kaip skamba frazė “jūsų gražios akys” prancūzų kalba. Ten jis ne taip suprantamas ir pradedamas “kabinti”, bet dėl laiko stokos privalėjo pasprukti iš negailestingų francūzių gniaužtų.

1020550_526509387404635_922795754_o (1)

Kelionėje maitinomės daugiau nei sumuštiniais, bet grįžus pasimatė ir pasekmės – kalnas neplautų indų..

GALUTINIAI REZULTATAI

 

P.S. Lenkijoje sprogo priekabos padanga.. Domkratas netiko, bet ne bėda - 4 burai pakilnojo priekabikę ne kartą ir nesunkiai pašalinom sunkumus ir likusius 800km skriejom 60km/h greičiu

P.S. Lenkijoje sprogo priekabos padanga.. Domkratas netiko, bet ne bėda – 4 burai pakilnojo priekabikę ne kartą ir nesunkiai pašalinom sunkumus ir likusius 800km skriejom 60km/h greičiu

 

2 thoughts on “470 pasaulio jaunių čempionatas

  1. Aprašo įvykius Emilis gan įdomiai ir išsamiai. Palinkėsiu tokios pat sėkmės vaikinui ir buriavime!

Comments are closed.